Europos Paveldo Ženklas

1919–1939 m. Kaunui tapus laikinąja sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu, čia plūstelėjo Europoje sparčiai plitusi modernizmo idėja, apėmusi miesto kultūrinį, politinį architektūrinį lauką. Dygo nauji pastatai, architektūroje atsispindėjo europietiškos mokyklos bruožai. Laikinosios sostinės fenomenui, pavadintam „1919–1940 m. Kaunas” 2015 metais suteiktas prestižinis Europos paveldo ženklas (ang. European Heritage Label, EHL).

44 Kauno modernistiniai pastatai pripažinti kaip išskirtiniausieji stiliaus atstovai. Jie, kaip ir daugelis kitų modernistinės architektūros grynuolių, įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Nepaisant to,  tai dvi visiškai skirtingos iniciatyvos: EHL, skirtingai nei UNESCO, įgyvendinama Europos komisijos, o jos pagrindinis siekis – stiprinti europietišką tapatybę.
Skaityti toliau
• Europos paveldo ženklas yra Europos Komisijos kuruojama iniciatyva, kuria siekiama populiarinti atrinktų paveldo vietų istorinę ir kultūrinę svarbą Europai bei Europos Sąjungai. Šiuo metu EHL vienija daugiau nei šešias dešimtis Europos paveldo vietovių visoje Europos Sąjungoje. 

• EHL priartina bendrą Europos istoriją prie visų Europos piliečių per paveldo objektus, kurie reikšmingai prisidėjo prie Europos kūrimosi.

• Kaune yra daugiau nei 6 tūkst. tarpukario laikotarpio pastatų, todėl tai viena didžiausių modernizmo architektūros kolekcijų Europoje. Pasivaikščiojimas po Kauną – tarsi žingsnis atgal į XX a. pradžią.

• Kaunas buvo laikinąja Lietuvos sostine 1919–1940 m. ir per šiuos dešimtmečius išgyveno tikrą statybų bumą, lėmusį unikalios modernizmo architektūros atsiradimą. Kaunas dažnai vadinamas „gyvuoju šio architektūros stiliaus muziejumi“.

• Kauno modernizmas atspindi įvairių tarptautinių įtakų, įskaitant Bauhauzą, Art Deco ir konstruktyvizmą, mišinį su ryškiu lietuvišku atspalviu. Kauno architektai nebijojo eksperimentuoti, todėl  čia sukurti vieni novatoriškiausių ir kūrybiškiausių to laikmečio projektų.

• Daugelyje Kauno modernistinių pastatų vyrauja Art Deco stiliaus elementai, tačiau jie papildyti tradiciniais lietuviškais motyvais ir simboliais, sukuriama unikali stilių sintezė, kurianti miesto savitumą ir unikalumą.

• Kauno modernistinių pastatų architektūrą pamėgo kino kūrėjai: Kauno Naujamiestis ir Žaliakalnis tapo įvairių filmų fonu ar pagrindine filmavimo aikštele. Ehl Biuras
UNESCO paveldo teritorija
Buferinė zona
2015–2017 m. Ruošiama ir pateikiama preliminari Kauno modernizmo architektūros paraiška
2018 m. Pradedama rengti oficialią paraišką Kauno modernizmo įrašymui į Pasaulio paveldo sąrašą
2019 m. Tarptautinis modernizmo miestų forumas. Paraiškos pristatymas užsienio ekspertams
2021 m. Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje pristatyta galutinė paraiškos versija
2022 m. Pasaulio paveldo centras pateikia valstybei bei Pasaulio paveldo centrui tarpinį nominacinės bylos įvertinimą
2023 m. Rugsėjo 18 d. – Kaunas įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.